Vienas iš dviejų leopardų VU Zoologijos muziejuje. S. Sinkevičiaus nuotrauka

Tikriausiai visų žinomas dėmėtas laukinės katės kailio raštas gamtoje niekada neišėjo iš mados. O kas kitas, jei ne šių dėmių savininkas – puikiai tarp margos aplinkos užsimaskuojantis leopardas (lot. Panthera pardus) galėtų tai įrodyti? Šio katinių šeimos žinduolio kailio spalvos ir raštai skirtųsi, kurį tik regioną paimtume – Afrikos savanas, Pietų Azijos miškus, ar Kaukazo kalnyną. Kailis gali būti ne tik margas, bet ir visiškai juodas – tai genetinė mutacija melanizmas.

Leopardai mėgsta vienatvę ir tai atspindi jų teritoriškumas ir naktinis gyvenimo būdas. Šios laukinės katės krūmuose kantriai seka antilopes, primatus ir kitus vidutinio dydžio žinduolius. Užpulta auka yra iškart nužudoma ir užtempiama į medį – tam pasitarnauja ypatingai stiprūs raumenys, kurių pagalba leopardas gali galynėtis su 10 kartų už jį sunkesne auka.

Gebėdamas išgyventi įvairiose vietovėse, kartais ir netoli gyvenviečių, leopardas jau nuo seno buvo plačiai žinomas plėšrūnas. Antikiniais laikais ir viduramžiais netgi manyta, kad ši egzotiška katė – tai liūto ir mitinės būtybės, gyvūnus priviliojančios Panteros palikuonis, o laukinių genčių vadai neretai puošdavosi leopardo kailiu kaip garbės ir drąsos simboliu.

Nors dėl savo ištvermingumo leopardai gali gyventi ten, kur negyvena kitos didžiosios katės, šiais laikais laisvėje gyvenančių leopardų skaičius vis mažėja dėl buveinių nykimo ir nelegalios medžioklės. 

Ar sugebėtumėte rasti mecenato G. Vaitiekūno leopardą iš Zimbabvės VU Zoologijos muziejaus labirintuose?

 

Parengė VU Zoologijos muziejaus savanorė Milda Riepšaitė. Parengta pagal:

1.  Hunt, A. 2011. "Panthera pardus" (On-line), Animal Diversity Web. http://animaldiversity.org/accounts/Panthera_pardus (prieiga 2018 02 21)

2.  Mittermeier R.A., Rylands A.B., Wilson D.E.  eds. 2013. Handbook of the Mammals of the World, Vol. 1. Carnivores. Lynx Editions, Barcelona, p. 133, 134.

JSN Dona is designed by JoomlaShine.com